Naujasis Lietuvos futbolo rinktinės vedlys vengras Csaba Laszlo pamažu apsipranta naujoje vietoje. Ketvirtadienį į Vilnių atvykęs ir paskutinius formalumus su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovais sutvarkęs treneris jau kitą savaitę ketina pasinerti į mūsų futbolą.

C.Laszlo, kuriam šv. Valentino dienos išvakarėse, vasario 13-ąją, sukaks 48-eri, vakar suraitė parašą ant LFF parengtos sutarties pagal formulę "2+2" ir oficialiai tapo Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės treneriu. Vengras bandys suvaldyti dreifuojantį lietuvių laivą per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybas. Abiem šalims pageidaujant, bendradarbiavimas bus pratęstas ir 2016-ųjų Europos pirmenybių atrankos cikle. Sėkmingai savo šalies klubuose, Ugandos rinktinėje bei Edinburgo "Hearts" klube darbavęsis strategas netrukus ketina apsigyventi Lietuvoje ir dirbti ne tik su nacionaline komanda, bet ir kuruoti jaunimo rinktines, futbolo akademijas, stebėti A lygoje rungtyniaujančius žaidėjus.

Rebusas dėl pavardės

Savimi pasitikintis, inteligentiškas, komunikabilus. Tokį įspūdį palieka C.Laszlo. Nuo jo veido beveik nedingsta šypsena.

"Jei paklausite žmonių nuomonės apie Csabą Laszlo, jie pasakys, kad jis mėgsta šypsotis ir mėgautis gyvenimu", - sako vengras.

Treneris laisvai bendrauja keturiomis kalbomis - gimtąja vengrų, rumunų, anglų ir vokiečių, dar geba susikalbėti ispaniškai ir prancūziškai.

Vengriškame Rumunijos Odorhėjaus regione 1964 metais gimęs treneris tvirtina, kad gyvenimas jam nepagailėjo išbandymų: "Gimiau ir augau Rumunijoje, tačiau mano tėvai - grynakraujai vengrai. Tokiu laikau ir save. Gimiau Transilvanijoje, kuri po antrojo pasaulinio karo buvo atitekusi Rumunijai. Čia vyravo socialistinis režimas, nieko neišleido į užsienį. Tačiau 21-erių man pavyko pasprukti į Vakarų Vokietiją. Ėmiau studijuoti Kelno universitete ir žaisti futbolą."

Deja, žaidėjo karjera nenusisekė - pažaidęs keliuose žemesnių lygų klubuose vengras dėl nuolatinių traumų ją baigė būdamas 27-erių. Tuomet pasinėrė į trenerio darbą. Vokietija, Vengrija, Uganda, Škotija, Belgija, dabar - Lietuva. Per 15 metų specialistas nepailsdamas kaupė patirtį.

"Gyvenime niekas man nesuteikė jokių dovanų. Viską pasiekiau sunkiai dirbdamas. Man nereikia, kad apie mane kalbėtų kaip apie darbininką. Pats žinau, kad toks esu. Ir netikiu sėkmės galia. Nes jei nedirbsi, sėkmė neateis. Jei ant žemės gulės 100 eurų ir jų nepaimsi - tai padarys kitas. Ir tai nebus sėkmė. Sėkmė be darbo neįmanoma", - aiškina C.Laszlo.

Csaba Laszlo ar Laszlo Csaba? Šį galvosūkį jau daug metų sprendžia sporto žurnalistai, nesutardami, kur vardas, o kur pavardė. Mat Vengrijoje nuo seno galioja paprotys pirma rašyti pavardę, o po to - vardą. Be to, Laszlo itin populiarus vardas Vengrijoje.

"Mano pavardė yra Laszlo. Žinia, kad Vengrijoje daugybė žmonių turi tokį vardą. Todėl vieni į mane kreipiasi Laszlo, kiti - Csaba. Man dėl to nekyla jokių problemų. Kaip kas nori, taip vadina", - tikino vengras.

Vakar treneris mielai sutiko duoti interviu "Lietuvos žinioms" ir papasakoti apie savo tikslus Lietuvoje.

Pinigai - ne rodiklis

- Kaip galite apibūdinti pirmąsias dvi vizito Lietuvoje dienas?

- Labai šalta ir daug sniego (juokiasi). Tačiau esu pripratęs prie to. Ten, kur gimiau, oro sąlygos labai panašios, tad Lietuva man netgi primena Transilvaniją. Žinau Vilnių, Kauną, esu čia buvęs anksčiau, todėl man tai nėra netikėta. Bet pirmiausia čia esu dėl futbolo. Dirbti šalyje, kur dėl žiemos ilgai negalima žaisti futbolo, visada yra iššūkis. Kalbėjome apie tai su LFF. Žinau, kad nuolat bandoma ankstinti sezono pradžią Lietuvoje ir ši problema anksčiau ar vėliau bus išspręsta. Pamažu susipažįstu su futbolo žmonėmis, dalinuosi su jais savo vizija. Ir man tai patinka. Noriu palaikyti gerus santykius ir su žurnalistais, aistruoliais.

Permainos rinktinėje būtinos. Ir visiems kartu reikia dirbti ištisus metus. Kol kas mano įspūdžiai pozityvus, esu optimistas. Pažįstu jūsų pagrindinius futbolininkus. Svarbiausia nesvajoti apie aukštumas, o mąstyti šaltu protu ir siekti tikslo.

- Pastaruoju metu Lietuvos rinktinės rezultatai buvo prasti. Jūsų tai nebaugina?

- Kiekviena problema turi priežastį, niekas nenutinka šiaip sau. Reikia viską išanalizuoti ir tobulinti darbą. Džiaugiuosi, kad galėsiu savo patirtį perteikti jaunimo komandoms. Galbūt žinote, kad Vokietijoje dirbau su Menchengladbacho "Borussia" jaunimo komanda. Pavyko išugdyti fantastiškus žaidėjus Marcellį Janseną ir Eugeną Polanskį. Pirmasis pateko į nacionalinę Vokietijos, antrasis - į Lenkijos rinktinę.

Vyrų rinktinė brandinama į darbą pajungus visus klubus ir jaunimo rinktines. Tie patys vokiečiai buvo atsidūrę krizėje ir vėl iškilo tik dirbdami vieningai. Ketinu pasiekti, kad visi dirbtų Lietuvos rinktinės labui. Jei eisime teisingu keliu, atsiras turtingų rėmėjų, žmonės rinksis į stadionus, o spauda vis daugiau rašys apie futbolą.

Prasti rezultatai jau praeitis, pamirškime tai. Jei nebūtų prastų rezultatų, dabar aš nesėdėčiau čia ir nekalbėčiau su jumis apie tai (juokiasi).

Sėkmingai dirbau su Budapešto "Ferencvaroš" komanda. Su Ugandos rinktine pasiekėme puikių rezultatų. Kai atvykau į Edinburgo "Hearts", klubas buvo vos išsaugojęs vietą aukščiausiojoje lygoje. Kitą sezoną užėmėme trečiąją vietą.

Lietuvos situacija panaši. Prieš kelerius metus Lietuvos rinktinė turėjo tvirtas pozicijas, bet po to palaipsniui smigo žemyn, dabar yra tik 97-ojoje FIFA reitingo vietoje. Būtina sustabdyti kritimą. LFF tai žino, todėl stengiasi kažką daryti. Kai jūs vairuojate automobilį ir matote, kad yra rimtų problemų, ką darote? Spaudžiate stabdžio pedalą ir stengiatės viską sutvarkyti, kad toliau galėtumėte važiuoti saugiai.

- Lietuvių finansinės galimybės jus tenkina?

- Jei pagrindinis kriterijus būtų pinigai, čia nebūčiau atvykęs. Man svarbiausia ne uždarbis, o nauja patirtis, iššūkiai ir pergalių siekis. Manau, dabar visi likome patenkinti ir galime eiti pirmyn. Kasdienis sunkus darbas - toks mano pasirinkimas.

Šeima palaiko

- Ar apsigyvensite Lietuvoje?

- Taip, be abejo. Jeigu pasirenki reprezentuoti šalį, privalai su ja susilieti. Treniruodamas Ugandos rinktinę, dvejus metus gyvenau Afrikoje. Pasisėmiau puikios patirties, pažinau kitokią kultūrą. Nemėgstu lyginti šalių ir kontinentų, bet žinau, kad norėdamas ką nors duoti komandai, turi būti jos dalimi. Jau kitą savaitę ketinu apsigyventi Lietuvoje ir visą laiką čia reziduoti. Noriu stebėti vietines rungtynes, kalbėtis su vietiniais futbolo specialistais, net už vietinį taksi mokėti. Man svarbu tapti jūsų šalies dalimi. Lietuviai ir vengrai yra panašūs žmonės. Žinau, kodėl jie verkia ir kodėl juokiasi. Svarbu suprasti vietinį mentalitetą.

- Galbūt atvyks ir jūsų šeima?

- Šis klausimas sudėtingesnis. Žmona su dukromis gyvena Edinburge. Vyresnioji šiemet baigia vidurinę, jai reikia rengtis baigiamiesiems egzaminams ir galvoti apie stojimą į universitetą. Ji laisvai kalba keturiomis kalbomis ir galėtų čia mokytis penktos, bet šiuo metu svarbiau yra mokslai. Jaunesnei dukrai aštuoneri. Kol kas jos lieka Edinburge, bet mano šeima labai palaiko mano sprendimą dirbti Lietuvoje.

Akcentuos atsidavimą

- Koks kitas jūsų žingsnis rinktinėje? Draugiškos rungtynės?

- Apie tai kalbėjomės federacijoje. Pasakiau, kad noriu žaisti su aukšto lygio varžovais. Geriau pralaimėti pajėgioms komandoms, tačiau tai suteiktų daugiau naudos, nei žaidžiant su silpnesniais.

Noriu pasakyti, kad visiems Lietuvos futbolininkams nacionalinė rinktinė turėtų būti pagrindinis tikslas. Esu griežtas treneris. Jei nebus disciplinos - kentės žaidimo kokybė. Disciplina privalo būti ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Tik tai padės išlaikyti žaidimo kokybę ir charakterį. Šansas pasireikšti bus suteiktas visiems. Nenorės - atversiu duris, galės eiti savais keliais. Jų vietą užims jaunimas. Analizavau Lietuvos U21 rinktinės žaidimą ir pastebėjau talentingų vaikinų. Jaunimui reikia padėti tobulėti ir kelti realius tikslus. Nemėgstu žmonių, kurie į darbą ateina kupini problemų. Rinktinėje tu privalai įrodyti visas geriausias savybes, kautis už savo šalį ir pademonstruoti, kad ne veltui vilki nacionalinės komandos aprangą.

- Savo programoje pažymėjote, kad 2016 metais Europos čempionato dalyvių skaičių padidinus iki 24 sieksite ten patekti. O kaip su 2014-ųjų pasaulio pirmenybių atranka?

- Prieš varžybas galima žadėti pirmas vietas, bet mums svarbiausia suvokti, kad nesame favoritai, tačiau galime nustebinti. Taip, Graikija, Slovakija bei Bosnija ir Hercegovina yra aukštesnio lygio komandos. Tačiau jei vietoje jų būtų Vokietija, Olandija ir Anglija, galėtume konstatuoti, kad neturime šansų. Dabar viskas bus labai įdomu. Jei atliksime visus namų darbus, pirmosiose rungtynėse rugsėjį su slovakais ir graikais galime tikėtis pozityvių rezultatų. Nesakau, kad įveiksime visus, tačiau kiekvienose rungtynėse mes kovosime dėl pergalės.

C.LASZLO KARJERA

1996-1999 m. įgijo UEFA PRO licenciją, dirbo "Grevenboich 1911", Kerpeno "Blau-Weiss" (Vokietija), Vengrijos U-18 rinktinėje

1999-2003 m. Menchengladbacho "Borussia" jaunimo komanda

2003-2005 m. Vengrijos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas

2004-2006 m. Budapešto "Ferencvaros" (Vengrija) 2006 m. "Sopron" (Vengrija)

2006-2008 m. Ugandos nacionalinė rinktinė

2008-2010 m. Edinburgo "Hearts" (Škotija)

2010-2011 m. "Charleroi" (Belgija)

2005 m. išrinktas geriausiu Vengrijos, 2009 m. - Škotijos metų treneriu.

VILMANTAS REMEIKA, „Lietuvos žinios“