Dvejos rungtynės – vienas taškas.. rezultatas, kurį pavadinčiau graudžiu. Manęs visiškai nežavi kalbos apie galimybę patekti į 2016 metų Europos čempionatą, man visiškai neįdomu, kad graikai yra Euro 2012 ketvirtfinalio dalyviai, o slovakų gretose – anglų, vokiečių, italų ir rusų klubų žaidėjai.. Man patinka viena komanda pasaulyje ir aš trokštu jos pergalių.

Aurimas Budraitis, futbolas.lt

Kodėl jų nebuvo?

Rinktinės vyriausiasis treneris Csaba Laszlo per paskutinę spaudos konferenciją , pristatydamas ekipos sudėtį, įtikino, kad jo auklėtiniai kovos. Ir aš, tiesą sakant, tuo patikėjau. Bet dabar peržvelgdamas abu mačus su slovakais ir graikais, galiu pasakyti tik tiek, kad pirmose rungtynėse aš mačiau komandą, kuri žaidžia ties savo galimybių riba ir kovoja – antrose rungtynėse aš to nemačiau. O gaila.

Galime vardinti šimtus priežasčių: graikai žaidė namuose, lietuviai neturi nugalėtojų mentaliteto, Graikijos rinktinės futbolininkai žaidžia geresniuose klubuose, o lietuviai dar neatsigavę po sunkių rungtynių su Slovakija.. Ok, visa tai tiesa, bet dar viena tiesa, kad C.Laszlo nepataikė su žaidėjais.

Pirmiausia, niekaip nesuprantu, kodėl rinktinėje nebuvo kamuolį galinčio palaikyti Manto Savėno ir pusprogę įvarčiu galintį paversti Ryčio Leliūgos. Taip, galbūt, lengva kalbėti po mūšio, tačiau tokių futbolininkų mes neturime daug, todėl mėtytis jais tiesiog neturime teisės. 

Labai nepatinka kalbėti pavardėmis, tačiau.. Gediminui Vičiui progų buvo suteikta per daug. Nežinau, ar tai patirties stoka, ar dar kažkas, tačiau dvi šiurkščios klaidos, iš kurių viena baigėsi įvarčiu, su Slovakija, turėjo būti rimtas įspėjimas. Rinktinės treneriui tas įspėjimas nepasirodė per rimtas – to rezultatas – dar viena klaida ties baudos aikštelės riba, po kurios buvo įmuštas pirmasis mačo įvartis mače su Graikija. 

Ramūnas Radavičius. Niekaip nesuprantu, kodėl vienas geriausių žaidėjų su Slovakija, liko ant suolo mače su Graikija? Eksperimentas? Nepasakokit, ne tas laikas ir ne ta vieta. Trauma? Likus dienai iki rungtynių, C.Laszlo tvirtino, kad, išskyrus Tomą Danilevičių, visi sveiki.

Deividas Česnauskis ir Arvydas Novikovas. Mano visiškai subjektyvi nuomonė, bet jų pasirodymas rungtynėse su Slovakija įnešė tiek gyvumo, kad jie tiesiog privalėjo rungtynes su Graikija pradėti nuo jų pradžios.

Taktika 4-4-2. Kokia prasmė aikštėje laikyti du puolėjus, kurie per kėlinį vos po kelis kartus prisiliečia prie kamuolio, o visas žaidimas vyksta mūsų pačių aikštės pusėje? Suprantama, kad antrajame kėlinyje reikėjo lyginti rezultatą ir stiprinti puolimą, bet dėl pirmojo kėlinio.. lieka didelis klaustukas.

Perdavimai. Po rungtynių su Slovakija, Deividas Šemberas pareiškė, kad negalime atlikti 5–7–10 perdavimų ir tai yra tiesa. Deja, su Graikija mes negalėjome atlikti daugiau dviejų perdavimų, nes trečiuoju, arba siųsdavome kamuolį, kažkur Kipro link, arba elementarioje situacijoje jį tiesiog atiduodavome varžovams.

Progos. Puolimas ir toliau išlieka graudžiąja puse, nes kaip kitaip paaiškinti 180 minučių, per kurias nesukūrėme nei vienos rimtos progos įvarčiui pasiekti? Kalbu net ir apie tą epizodą, po kurio Marius Žaliūkas pelnė įvartį – tai ne proga, o Slovakijos vartininko klaida bei M.Žaliūko nuostabaus šuolio nuopelnas.

Teigiami dalykai. Rungtynėse su graikais – neabejotinai, Žydrūno Karčemarsko žaidimas; rungtynėse su slovakais – aistra, noras ir begalinės pastangos įrodyti, kaip C.Laszlo sakė, kad nesam nevykėliai.

Ateitis. Kai pagalvoji, prarasta jau daug, tačiau realiai absoliučiai niekas dar neprarasta. Po mėnesio grįš Marius Stankevičius; tikėkimės bus sveikas Tomas Danilevičius; tarkime vėl sėkmingai žais Žydrūnas Karčemarskas, visa rinktinė žais, kaip iš natų, o viską vainikuos.. iškovoti taškai.

Tiems, kurie laukia, laukti liko nedaug..